|
|
|
Jahrestagung 2010 des LKI * LKI 2010 m. suvažiavimas
Programm
Von der Sowjetzeit zur Unabhängigkeit: Litauen in der Zeitenwende
Freitag, 8. 10. 2010, 19:00
Uhr 1. Eröffnung und Begrüßung: Dr. Vincas Bartusevičius – Leiter des LKI Dr. Joachim Tauber – Direktor des Nordost-Instituts (IKGN) Mindaugus Butkus – Botschafter der Republik Litauen
2. Doz. Dr. Arūnas Streikus (Universität Vilnius): Litauens Weg zum Sąjūdis: Kirche und Kulturelite zwischen Anpassung und Widerstand
Samstag, 9. 10. 2010, 9:30 Uhr 3. Doz. Dr. Nerija Putinaitė (Stellv.- Ministerin für Bildung und Wissenschaft, Vilnius): Überbleibsel der Sowjetzeit im Selbstverständnis des heutigen Litauen
4. PD Dr. Barbara Christophe (Georg-Eckert-Institut für int. Bildungsforschung, Braunschweig): Den Sozialismus erinnern, den Postsozialismus deuten – diskursive Strategien in litauischen Schulbüchern für den Geschichtsunterricht
5. Prof. Dalia Balsytė (Litauische Musik- und Theaterakademie, Vilnius): Das Schaffen des litauischen Komponisten Eduardas Balsys in der Epoche des Übergangs von der Sowjetzeit zur Unabhängigkeit
6. Dipl. Soz. Andrejs Urdze (Haus Annaberg, Bonn): Die baltischen Staaten – eine Erfolgsgeschichte? Zur sozialen, wirtschaftlichen und politischen Entwicklung seit der Wiedergewinnung der Unabhängigkeit
19:00 Uhr Festliches Konzert zum 30jährigen Bestehen des Litauischen Kulturinstituts Dainius Puišys (Vilnius) - Bariton, Dalia Balsytė (Vilnius) - Klavier
Sonntag, 10. 10. 2010, 9:30
Uhr 7. Maic Witte (UAB Antile, Klaipėda): Deutsch-litauischen Beziehungen der letzten 20 Jahre: Konkrete Fallbeispiele aus Städtepartnerschaften, Schulen, Jugendprojekten und wirtschaftlicher Zusammenarbeit beider Länder mit Verbesserungsvorschlägen für die Zukunft
8. Auswertungs- und Abschlussgespräch 30 Jahre LKI: Rückblick und Ausblick
Die Tagung wird in Zusammenarbeit mit dem Institut für Kultur und Geschichte der Deutschen in Nordosteuropa e.V. an der Universität Hamburg und der Litauischen Botschaft in Berlin durchgeführt
DIE TAGUNG findet in dem litauischen Kulturzentrum Schloss Rennhof - Romuva, Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld, Tel.: 06256-859 818, Fax: 06256-8599015, statt. Sie beginnt am Freitag, dem 8. Oktober, 18.00 Uhr mit dem Abendessen und endet am Sonntag, dem 10. Oktober mit dem Mittagessen. Der Veranstalter übernimmt die Kosten für die Verpflegung. Reise und Unterkunftskosten sind von den Teilnehmern selbst zu tragen. Die Anmeldegebühr beträgt € 15,- Der Veranstalter verfügt über keinerlei Unterkunftsmöglichkeiten. Die Teilnehmer werden gebeten, eine Unterkunft im Ort oder seiner näheren Umgebung zu suchen. Preiswerte Zimmer bietet das in 3 km Entfernung liegende Hotel am See, 69502 Hemsbach, Seeweg 6, Tel.: 06201-76 51, Fax: 06201-44959 an (EZ 37,- €, DZ 52,- €.)
ANMELDESCHLUSS IST DER 01. OKTOBER 2010
Die Anmeldungen sind zu richten an:
Litauisches KulturinstitutTel.: 06571-46 29, Fax : 06571-28 644,eMail: info@LitauischesKulturinstitut.de
********************************* Jahrestagung 2009 des LKI * LKI 2009 m. suvažiavimas 2.-4. 10. 2010 Lampertheim-Hüttenfeld
LKI atžymėjo Lietuvos vardo Tūkstantmetį
Vienas iš svarbesnių 1981 metais įkurto Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje uždavinių yra pagal išgales skatinti mokslinius tyrinėjimus apie Lietuvą Vokietijoje ir vokiečių bei lietuvių mokslininkų bendradarbiavimą. Tam kiekvienais metais rengiami LKI moksliniai suvažiavimai. Šiemetinis jau 29-asis suvažiavimas vyko spalio 2–4 d. Hüttenfelde. Jis buvo skirtas Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui, norint giliau pažvelgti į Lietuvos lemiamus istorinius lūžius, į Lietuvos vietą Europoje bei į kai kuriuos lietuvių kultūros aspektus. Suvažiavimas buvo rengtas bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Vokietijoje bei su Vokietijos ir Lietuvos forumu (Deutsch-Litauisches Forum). Jis buvo pradėtas LKI vedėjo dr. Vinco Bartusevičiaus, ambasadoriaus Mindaugo Butkaus ir DLF vadovo dr. Joachimo Tauberio sveikinimo ir įvadiniais žodžiais.
Kaip įprasta,
šeštadienio vakaras buvo skirtas koncertui, kurį atliko Karlsruhes Badeno
valstybinio teatro solistė Wilja Mosuraitis ir pianistė Irina Loskova.
Aukšto lygio koncertas publikos buvo palydėtas audringais plojimais. Tomis dienomis Hüttenfelde posėdžiavusi Vokiečių iš Lietuvos bendruomenė (Landsmannschaft der Deutschen aus Litauen), ištisai dalyvavo LKI suvažiavimo programoje. Visos paskaitos bus paskelbtos kitais metais serijoje LKI suvažiavimo darbai. Suvažiavimo metu ypač
talkino: Ona Šiugždinienė, Ronaldas Tesnau, Izolda Zacharias, Irena Timpienė.
Gintaras Ručys, Rimas Čuplinskas ir Ona Bartusevičienė.
Irina Loskova (pianistė) ir Wilja Mosuraitis (d.)
Berlyne – konferencija „Lietuvių pėdsakai Vokietijoje“ Artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir renginiui Vilnius – Europos kultūros sostinė bei vykstant Vokietijos–Baltijos šalių kultūros metams, Lietuvos ambasadoje Vokietijoje 2008 m. lapkričio 28 d. surengta konferencija „Lietuvių kultūriniai, politiniai ir istoriniai pėdsakai Vokietijoje“. Jos metu Lietuvos ir Vokietijos istorikai, filologai, žurnalistai ir kitų sričių atstovai kalbėjo apie Lietuvos kultūros paveldą Vokietijoje – nuo Quedlinburgo analų iki šių dienų. I Konferencijoje skaityti pranešimai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ryšius su Vokietija (dr. Mangirdas Bumblauskas), baltistikos tradicijas šioje šalyje (prof. dr. Rainer Eckert), lituanistiką Vokietijos archyvuose, lietuvių pabėgėlių po Antrojo pasaulinio karo veiklą (dr. Vincas Bartusevičius, Artūras Hermanas, dr. Jonas Norkaitis, Mykolas Drunga), konfesinio paveldo tyrimą Klaipėdos krašte (vysk. Mindaugas Sabutis), Vokietijos politiniame užsienio reikalų ministerijos archyve esamą medžiagą apie Lietuvos užsienio politiką ir Vokietiją 1918–1940 m. (dr. Joachimas Tauberis), apie žymiųjų lietuvių paliktus pėdsakus Vokietijoje (dr. Rūta Leiserowitz) ir apie šiandien Vokietijoje gyvenančius ir kuriančius Lietuvos menininkus (Juta Noak). Žurnalistas Leonas Stepanauskas vaizdžiai perteikė savo kelionės įspūdžius „Quedlinburgo analai – užsižiebkite“ žr. nuotrauką). Konferencijos pranešimus ketinama išleisti atskiru leidiniu dviem kalbom – lietuvių ir vokiečių. (Konferencijos programą žr. "Archyve". Konferencijos proga ambasadoje buvo eksponuojami Prūsijos slaptajame archyve saugomi senieji lietuviški spaudiniai – Jono Bretkūno „Biblija“ (vertimo istorines aplinkybes paaiškino archyvo bendradarbis dr. Heckmannas). Renginio metu pristatyta neseniai išleista vokiečių istorikų Joachimo Tauberio ir Ralpho Tuchtenhageno knyga „Vilnius. Trumpa miesto istorija“, surengtas Monikos Strukow-Hamel nuotraukų pristatymas „Vilnius – fotografiniai pasivaikščiojimai“. Konferencijos iniciatorius ambasadorius Evaldas Ignatavičius, techniškais reikalais ir svečių globa rūpinosi Vilma Mikutavičiūtė ir Danutė Strazdienė. (Info)
Lietuvių kultūros instituto 28-asis mokslinis suvažiavimas Š. m. spalio 3–5 d. Hüttenfelde vyko Lietuvių kultūros instituto (LKI) 28-asis suvažiavimas ir mokslinė konferencija. Instituto narius, kviestinius svečius bei visus besidominčiuosius šiais metais į Rennhofo pilį sukvietė jubiliejinė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tema: „Nuo ‚Ober Ost' iki Lietuvos Respublikos: 1918-ųjų Vasario 16-oji iš istorinės perspektyvos“. Tradicinį vokiečių kalba vykstantį LKI renginį penktadienio vakarą Rennhofo pilies salėje sveikinimo kalbomis pradėjo instituto vedėjas dr. Vincas Bartusevičius, Vokietijos ir Lietuvos forumo valdybos pirmininkas dr. Joachimas Tauberis, LR ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius bei Lietuvos vokiečių bendrijos pirmininkas Hardy Mettas. Suvažiavime taip pat dalyvavo ambasados Bonnos skyriaus vedėja, ministrė-patarėja Valentina Zeitler, ambasados pirmasis sekretorius Vytautas Gudavičius, Klaipėdos miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė, LR garbės konsulai Hans-Friedrich Saure (Hamburgas) ir Achim Naumannas (Frankfurtas), Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Uwe Jurgsties ir kt.
Paskaitų metu
Prieš suvažiavimą sunegalavus pranešėjui kunigaikščiui Inigo von Urachui, kuris ketino pristatyti savo senelio Baden-Württembergo žemės hercogo Wilhelmo von Uracho biografijos bruožus ir pastarojo išrinkimo Lietuvos karaliumi Mindaugu II 1918-ais metais aplinkybes, pirmąjį pranešimą skaitė J. Tauberis. Jis kalbėjo apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybes ir priežastis, kodėl didlietuviams nepavyko Klaipėdos krašto gyventojų integruoti į Lietuvos visuomenę. Priežasčių jis matė skirtingoje ūkinėje, konfesinėje, kultūrinėje ir mentaliteto srityse. Antrąją suvažiavimo dieną pradėjo Erfurto universiteto Maxo Weberio kolegijos doktorantas Christianas Westerhoffas, pristatęs pranešimą „Priverstiniai darbai Pirmajame pasauliniame kare: ‚Ober Ost‘ vadovybės laikotarpis“. Kadangi Vokietijoje labai trūko darbo jėgos ir žaliavų, karinė valdžia užimtuose kraštuose nuo pat pradžios įvedė prievartinę darbo tarnybą savo karo tikslams realizuoti. Pradžioje darbininkai vakare buvo paleidžiami į savo namus, vėliau jie buvo sutelkiami stovyklose. Jose sąlygos buvo itin blogos, mirtingumas didelis. Turimi duomenys neleidžia tiksliai nustatyti priverčiamojo darbo apimties Lietuvoje. Didžiajai daliai klausytojų faktas apie Lietuvos visuomenės išnaudojimą Pirmojo pasaulinio karo metais buvo naujas. Su Vasario 16-osios akto paskelbimo istoriniu kontekstu klausytojus supažindino Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas dr. Česlovas Laurinavičius. Jis savo svarstymuose nurodė, kad šiandien Vasario 16-osios idealui yra iškilusi tam tikra grėsmė, kuri kyla iš pačių lietuvių, dar visai neseniai pačių ištikimiausių to idealo gerbėjų. Pranešėjas kartu teigė, jog vis dėlto nueitas beveik šimto metų kelias nebuvo atsitiktinis ir beprasmis, o tai buvo lietuvių tautos sąmoningai nueitas kelias, jos identiteto brandos kelias. Jo teiginį, jog dabartinėje Lietuvoje pasireiškiančios Vasario 16-osios atsisakymo tendencijos veda į pavojingus geopolitinius žaidimus ir į negarbingą žaidimą su lietuvišku identitetu, lydėjo itin gyva diskusija. Po pietų pertraukos Kielio universiteto docentas dr. Andreas Fülberthas padarė pranešimą apie Kauno, kaip laikinosios Lietuvos sostinės, funkciją iki 1939 m. Gausia vaizdine medžiaga iliustruodamas pranešėjas aptarė Kauno miesto plėtros raidą, kuri turėjo atsižvelgti į tai, kad ji nebūtų interpretuojama kaip atsisakymas sostinės Vilniaus. Rasti sprendimai dažnai buvo greitesni negu kitų Baltijos kraštų sostinėse, kadangi Kaunui, kaip laikinajai sostinei, buvo keliami mažesni (ir pigesni) reikalavimai. Dalykinę antrosios suvažiavimo dienos dalį Joachimas Tauberis užbaigė pranešimu apie pagrindinius Lietuvos užsienio politikos bruožus 1920–1939 metais. Pranešėjas išryškino didžiųjų Lietuvos kaimyninių valstybių interesus, dėl kurių lietuviams pavyko realizuoti tik vieną savo svarbiųjų siekių – prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Kitas siekis – Vilnius tuo tarpu liko Lenkijos sudėtyje. Sekmadienio rytą suvažiavimo dalyviai klausėsi Giesseno universiteto profesoriaus Hans-Jürgeno Bömelburgo pranešimo apie lietuvių ir lenkų santykius kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jis ypač kreipė dėmesį į gana painią viso regiono tautinę sudėtį ir ten susidarančius interesų klodus. Didelio dalyvių susidomėjimo susilaukė profesoriaus demonstruojamos šiuos santykius iliustruojančios to meto karikatūros. „Vasario 16-osios aktas nebuvo vienareikšmis“, – pristatydamas suvažiavimo išvadas teigė J. Tauberis. Anot jo, tai, pirma, buvo lietuvių antivokiškos veiklos išraiška, o antra – tai bendradarbiavimo su vokiečiais rezultatas. Pritardamas Č. Laurinavičiaus išsakytai minčiai, kad „Vasario 16-osios kelias nebuvo tiesus, bet jis buvo teisingas“, Tauberis kalbėjo ir apie Vasario 16-osios mitą, po 1945-ųjų padėjusį išeivijoje gyvenantiems lietuviams išsaugoti lietuvybę ir telkti pastangas atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šeštadienio vakare dalyviai rinkosi į pilies salę, kur jų laukė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto vokalinio instrumentinio trio parengta koncerto programa. Skambėjo soprano Valentinos Vadoklienės atliekamos melodijos. Fortepijonu lydėjo Irena Pečiūrienė, o Vytautas Tetenskas grojo birbyne. Koncertas buvo palydėtas audringais publikos plojimais.
.
Nuotraukoje ambasadorius E. Ignatavičius (k), LKI vedėjas V. Bartusevičius (v) ir J. Tauberis (d) su koncerto atlikėjais iš Klaipėdos
Pasibaigus koncertui, suvažiavimo dalyvius į bendrą pobūvį kvietė ambasadorius Evaldas Ignatavičius. Akordeonu ir dainomis linksmino Vanda Mosuraitienė. Suvažiavimo rengėjai džiaugėsi šiųmečio renginio dalyvių gausa ir aktyvumu dalyvaujant diskusijose, o pastarieji įdomiais pranešimais ir organizatorių svetingumu. Ypatingo svečių dėmesio susilaukė suvažiavimo metu Rennhofo pilies fojė atidaryta nuotraukų paroda, kuri pristatė šią vasarą vykusios Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos ambasados Vokietijoje bei Klaipėdos savivaldybės organizuotos kelionės olandų burlaiviu „Flying Dutchman“ iš Kielio į Klaipėdą įspūdžius. Parodą atidarė jos organizatoriai VLB valdybos narė Dalia Henke ir ELKC direktorius Rimas Čuplinskas. Suvažiavimo dalyviai džiaugėsi ne tik šauniomis fotografijomis, bet ir kartu su paroda Hüttenfelde veikiančio Europos lietuvių kultūros centro pastangomis įkurta galerija, kuri ir ateityje pilies lankytojus kvies maloniai pasivaikščioti. 1981 m. Vokietijoje įsteigtas visuomeniniais pagrindais veikiantis Lietuvių kultūros institutas šį suvažiavimą organizavo glaudžiai bendradarbiaudamas su Vokietijos–Lietuvos forumu, LR ambasada Vokietijoje, Vokietijos lietuvių bendruomene bei Europos lietuvių kultūros centru. Kaip ir kiekvienais metais, ir šio suvažiavimo darbus planuojama išleisti atskiru leidiniu. Sekmadienio popietę LKI nariai susirinko į savo posėdį aptarti einamųjų reikalų ir tolesnės veiklos, ypač renginių kitų, jubiliejinių, metų proga. Perrinkta ir instituto valdyba: pirmininkas dr. Vincas Bartusevičius, vicepirmininkas dr. Vilius Lėnertas, sekretorius Artūras Hermannas ir kontrolierius Petras S. Odinis. Suvažiavimo metu ypač talkino: Ona Šiugždinienė, Aidas Šiugždinis, Arūnas Damijonaitis, Ronaldas Tesnau, Jūratė Mickevičiūtė, Izolda Zacharias, Rūta Lange ir Irena Timpienė. (Info
Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje 27-asis suvažiavimas
(V.B.) 1981 m. Vokietijoje įsteigto Lietuvių kultūros instituto 27-asis suvažiavimas-mokslinė konferencija vyko 2007 m. spalio 12–14 d. Hüttenfelde, Romuvos pilaitės didžiojoje salėje. LKI užsibrėžė tikslą išlaikyti, kurti ir skleisti tautinę kultūrą gyvenamajame krašte, kartu nepamiršti savo tėvynės, iš kurios atvykta. Realizuojant šį bendrąjį tikslą svarbią vietą užima vienas iš LKI darbų – tai konferencijų su kultūrine-moksline programa rengimas, kuriose bandoma suvesti lietuvius išeivius, Lietuvos lietuvius ir Lietuvos kultūra besidominčius vokiškai kalbančius kitataučius bendram pokalbiui, nuomonių pasikeitimui, su Lietuva susijusių klausimų nagrinėjimui. Plačiąja prasme tai yra įnašas į vokiečių ir lietuvių kultūrinį-mokslinį bendradarbiavimą. Šių metų suvažiavimas buvo paženklintas staigių referentų susirgimų ir Vokietijos geležinkelininkų paskelbto streiko, tad paskaitinė dalis prasidėjo tik šeštadienio rytą. Suvažiavimą sveikinimo žodžiu pradėjo LKI vedėjas dr. Vincas Bartusevičius, o Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus Antano Petrausko sveikinimus perdavė departamento Lituanistikos švietimo poskyrio vyriausioji specialistė Aušra Dumbliauskienė. Pirmąją paskaitą apie lietuvių mažumą Lenkijoje skaitė Torūnės universiteto profesorė dr. Swetlana Czerwonnaja. Ji apgailestavo, kad Lenkijoje gyvenantys lietuviai sudaro visiškai užmirštą tautinę mažumą Rytų Europoje. Vertindama esamą literatūrą apie ją, ji konstatavo, kad aiškiai matoma tendencija padėtį idealizuoti. Sudaromas įspūdis, jog čia viskas kuo geriausia, jokių priešiškumų ir problemų nesą. Tai nieko bendra neturi su realybe, teigė referentė. Pokario metais tiek Lenkijos valstybė, tiek Katalikų bažnyčia, tiek mokslas tiesiog ignoravo lietuvių buvimą Lenkijoje. Vien lietuvių skaičių sunku nustatyti. Oficialioji statistika kalbėjo nuo 5000 iki 7000 lietuvių, o patys lietuviai mano, jog turėtų būti apie 20000–50000. Tik nuo 1980 m. padėtis kiek ėmė keistis ir jau oficialiai pripažįstama, kad lietuvių yra daugiau. Prelegentė nušvietė istorines aplinkybes, kurios lėmė, kad visa lietuvių apgyventa sritis atsidūrė Lenkijos valstybės ribose, ir apibųdino jos gyventojų padėtį. Šiuo metu Torūnės universitetas atlieka sociologinius tyrimus „Lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje“, kurių metu bus sukaupta naujos empirinės medžiagos iš lietuvių gyvenimo. Dr. Alina Kuzborska iš Olsztyno kalbėjo apie išvadas naujai skaitant Kristijono Donelaičio veikalus. Prelegentė teigė, jog, nors Donelaičio literatūrinis palikimas, ypač Lietuvoje, yra nemažai tirtas, tačiau nėra jokio darbo, kuris įvestų Donelaitį arba Mažosios Lietuvos lietuvių kalba parašytą literatūrą į vokiečių diskusiją, aprašančią Rytprūsių literatūros padėtį. Šį trūkumą prelegentė norinti savo tyrimais pašalinti ir parodyti lietuvių tautinės mažumos literatūrą vokiečių kultūros aplinkoje bei atskleisti abipuses sąveikas, nustatyti, kokiais visuomeniniais veiksniais (faktoriais) konstruojamas lietuviškasis (nacionalinis) arba prūsiškasis lietuviškasis (regioninis) identitetas ir kokį vaidmenį atlieka tokios kategorijos kaip tautiškumas, tradicija, kalba, tikyba, gamta, visuomeninė padėtis, politinė orientacija. Donelaičio literatūros kūrybos centre stovi lietuvių ir svetimųjų (vokiečių) egzistavimas šalia vienas kito. Jo kūryba buvo stipriai įtvirtinta Rytprūsių erdvės kontekste ir, be abejo, peržengė Mažosios Lietuvos ribas. Heidelbergo universiteto doktorantė Rasa Seibutytė kalbėjo apie Lietuvos provincijos sudarymą XVIII amžiuje. XVIII a. pradžioje centrinė Prūsijos valstybės galia dar buvo gana silpna. Mažojoje Lietuvoje plėtėsi badas, o 1710 m. maras išnaikino nuo 200 000 iki 250 000 žmonių. Lietuviai, būdami vargšai ir apleisti, ypač nukentėjo nuo maro ir bado. Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas I pradėjo krašto reorganizaciją ir Mažojoje Lietuvoje ūkis ir kultūra (nors jau ne grynai lietuviška) atsikūrė. Gumbinė tapo atkuriamos Mažosios Lietuvos centru, joje įsteigta Lietuviškos deputacijos komisija, kuri buvo prižiūrima Generalinio direktorato Berlyne. Jai buvo pavestos Tilžės, Ragainės, Įsruties ir Klaipėdos apskritys. Buvęs beveik lietuviškas kraštas buvo atmieštas vokiečių tautybės naujakuriais. Tačiau kraštas dar išlikęs lietuviškas, tai rodo per administracinę reformą Gumbinėje įkurta Lietuvos karo ir domėnų valdyba. Mažoji Lietuva buvo paversta atskiru administraciniu vienetu Prūsijoje su centru Gumbinėje. Vilma Bauerytė iš Klaipėdos, kuri šiuo metu rašo disertaciją iš religijotyros Hanoverio universitete, kalbėjo apie naujus religijos sąjūdžius dabartinėje Lietuvoje. Prelegentė nurodė, kad Lietuvai tapus nepriklausomai buvo pereiti tam tikri etapai. Pirmuoju buvo jaučiamas tam tikras religinis atgimimas, bažnyčios buvo pilnos žmonių etc. Antruoju etapu Lietuvoje pradėjo dygti naujieji, iki tol nežinomi, religiniai sąjūdžiai. Trečiuoju etapu žmonės religiniu atžvilgiu pasidarė santūresni, jaučiamas tam tikras rezervas bažnyčiai, kaip institucijai. Sovietmečiu tikyba buvo išstumta iš viešojo gyvenimo ir galėjo būti praktikuojama tik privačiai. Todėl naujieji sąjūdžiai, kurie Vakarų Europoje kilo jau daug anksčiau, Lietuvoje ilgą laiką buvo dar nežinomi ir pradėjo plisti tik po nepriklausomybės atkūrimo. Griūnant sovietų imperijai, atsirado tam tikro egzistencinio netikrumo, žmonės liko be orientacijos ir atramos taškų todėl pasidarė imlūs sąjūdžiams, siūliusiems saugumą. Naujųjų sąjūdžių nariai – daugiausia 15–18 metų jaunimas. Dauguma jų – konvertitai, todėl gana radikaliai nusiteikę. Suvažiavimas nors bendros temos neturėjo, bet paskaitininkės pabėrė daug naujų įžvalgų , įvairiomis temomis, todėl nekantriai reikia laukti paskaitų publikacijos LKI 2007 m. Suvažiavimo darbuose. Penktadienio vakarą suvažiavimo dalyviai dalyvavo atidarant Hüttenfeldo lietuvių menininkų darbų parodą, kurią Rennhofo pilaitėje surengė Gintaras Ručys. Savo darbus rodė trys dailininkės, dirbančios labai įvairia technika, – Meilė Veršelienė, Jūratė Batūraitė-Lemkienė, Izolda Zacharias ir fotografė Marija Dambriūnaitė-Šmitienė. Parodą atidarė dr. Vincas Bartusevičius, menininkes pristatė Rimas Čuplinskas. Šeštadienio tradicinį koncertą „Ant dainos sparnų“ atliko lietuviai menininkai iš Frankfurto: Frankfurto operos solistas Mykolas Nechajus (tenoras), pianistė Rūta Rudvalytė ir deklamatorė Asta Nechajūtė. Programoje buvo padainuota lietuvių ir kitataučių harmonizuotų dainų ir operų arijų. Suvažiavimo metu pakako laiko laisvai pasikeisti nuomonėmis ir pabendrauti. Kultūros instituto nariai aptarė tolesnę savo veiklą, ypač renginius artėjančių jubiliejų progomis. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė A. Dumbliauskienė tarėsi su Vasario 16-osios gimnazijos vadovybe ir Vokietijos LB valdyba lituanistinio švietimo Vokietijoje reikalais.
Atkurtiems Lietuvos ir Vokietijos diplomatiniams santykiams – 15 metųLietuvių kultūros instituto Vokietijoje 26-asis suvažiavimasVincas Bartusevičius
Lietuvių kultūros instituto 26-asis suvažiavimas–mokslinė konferencija vyko 2006 m. spalio 6–8 d. Hüttenfelde, Romuvos pilaitės didžiojoje salėje. Suvažiavimo, kuris buvo rengtas kartu su LR ambasada Berlyne ir Vokietijos ambasada Vilniuje, bendroji tema „Atkurtiems Lietuvos ir Vokietijos diplomatiniams santykiams – 15 metų“. Paskaitose ir diskusijose dalyvavo per 90 LKI narių ir svečių. Suvažiavimas prasidėjo penktadienio vakare. Jį sveikinimo žodžiais pradėjo LKI vedėjas dr. Vincas Bartusevičius ir LR ambasadorius Berlyne Evaldas Ignatavičius. Paskaitinė suvažiavimo dalis tematikos atžvilgiu buvo dvejopa: viena – istorinę, kita – dabartinė, kartu žvelgianti į ateitį. Trimis paskaitomis buvo apžvelgti Lietuvos ir Vokietijos diplomatiniai santykiai nuo 1918 iki 1990 metų, dvi nagrinėjo ir vertino paskutinius 15 metų, taip pat buvo aptartos ateities perspektyvos ir uždaviniai. Apie Lietuvos ir Vokietijos politinius santykius 1918–1940 m. kalbėjo jaunas istorikas iš Vilniaus Audrius Paura. Vokietijos ir Lietuvos santykiai tarpukaryje anaiptol nebuvo paženklinti abipusio pasitikėjimo ir pagarbos, teigė prelegentas. Tiek Weimaro Respublika, tiek III Reichas siekė realizuoti savo interesus. Tame procese į Lietuvą dažnai buvo žvelgiama kaip į silpnąją rytinių valstybių grandį, kuria galima lengvai manipuliuoti bei disponuoti. Kadangi ir po Pirmojo pasaulinio karo Vokietija nebuvo atsisakiusi daryti Lietuvai įtakos, todėl ir Molotovo-Ribentropo paktą galima laikyti dėsninga visos ikitolinės Vokietijos politikos išdava, o ne jos lūžiu. Lietuvos politikos vienpusiška orientacija į Berlyną ir Maskvą, išleidžiant iš akių pietinius ir šiaurinius kaimynus, galų gale skaudžiai atsiliepė Lietuvai, ir ne tik jai. Apie lietuvių išeivių ir Vokietijos santykius 1949–1990 metais kalbėjo LKI vedėjas dr. Vincas Bartusevičius. Pristatęs tris lietuvių bendrąsias institucijas, besireiškusias Vokietijoje, –Lietuvos diplomatinę tarnybą, VLIKą ir Lietuvių Bendruomenę, – jis nušvietė jų pastangas atstovauti Lietuvos interesams, užmegzti formalius diplomatinius santykius su Vokietijos vyriausybe, kitokiais būdais (demonstracijomis, peticijomis) įtaigoti Vokietijos politiką. Remdamasis URM archyvine medžiaga prelegentas teigė, kad lietuvių politinių veiksnių savitarpio nesutarimai nebuvo pagrindinė priežastis, jog Vokietija nesiryžo atnaujinti Lietuvos pasiuntinybės veiklos. Per visus 50 metų, nepaisant įvairių tautinių ir tarptautinių politikos krypčių kitimo, Vokietijos vyriausybės politika Lietuvos atžvilgiu buvo stabili ir nekintanti. Ji nepripažino Lietuvos aneksijos ir inkorporacijos, tačiau šis nepripažinimas liko tik pasyvus aktas, apsiribojantis vien tarptautinės teisės fakto deklaravimu. Vokietijos politika šiuo atžvilgiu niekada nebuvo aktyvi, perkelianti šią nuostatą ir į konkrečios politikos plotmę. Prof. Vytautas Landsbergis savo pranešime nušvietė Lietuvos kelio į laisvę 1980–1990 m. etapus. Jis nurodė, kad Lietuvos kelias į laisvę turėjo savo išvakares. Tai Helsinkio akto pasirašymo išdavos, JAV ir Kanados vyriausybių laikysena, Europos Parlamento pastangos, Molotovo-Ribbentropo pakto 40 m. sukakties reikšmingi paminėjimai Vakaruose ir Baltijos valstybėse, 45 baltiečių politikos veikėjų Memorandumas ir kt. 1988 m. birželio 3 d. gimus Sąjūdžiui – masiniam Lietuvos žmonių demokratiniam judėjimui už tikras permainas, jau buvo numatomas ir judėjimo tikslas – nepriklausomybė, nors viešai dar ir neištariama. Sąjūdis ėjo neprievartinės politinės kovos ir demokratizacijos, atstovaujamųjų rinkimų keliu. Tuo jis skyrėsi nuo kitų susibūrimų. Įvykių raidoje išryškėjo ir Lietuvos nepriklausomo valstybingumo atkūrimo pagrindai – eiti valstybės tęstinumo keliu. Tai reiškia, jog Sąjūdis, gavęs tautos mandatą, skelbia Lietuvą vėl esant nepriklausomą po ilgos neteisėtos SSRS okupacijos ir aneksijos. Tai buvo padaryta 1990 m. kovo 11 d. Sava pagrindine užduotimi užsienio politikoje prof. Landsbergis tuomet laikė gauti pakartotinį atkurtos Lietuvos pripažinimą kaip tam tikrą apsaugą nuo naujos sovietų karinės agresijos. Prof. dr. Wolfgango von Stetteno ir prof. dr. Justino Karoso pranešimai apie Vokietijos ir Lietuvos santykius 1991–2006 metais nušvietė abiejų šalių pastarųjų 15 metų santykių raidą. Von Stettenas, kuris persilaužimo laikais buvo Bundestago narys ir Vokiečių ir baltiečių parlamentarų draugų grupės pirmininkas, vaizdžiai nupasakojo diplomatinių santykių atkūrimo aplinkybes, kai tiek visuomenė, tiek parlamentarai turėjo kovoti su vyriausybės nepaslankumu Baltijos šalių atžvilgiu. Pradinis labai pozityvus tiek visuomenės, tiek parlamentarų nusiteikimas Baltijos kraštų atžvilgiu laikui bėgant kiek atslūgo. Tačiau Lietuva pasiekė narystę ir Europos Sąjungoje, ir NATO. Ji yra laisva, o demokratija sutvirtėjusi. Negatyviai pranešėjas vertino faktus, kad Lietuva dar neprisijungia prie Šengeno sutarties ir neįstengia įvesti euro. Ateityje jis matė santykių pagerinimą per turizmą, kuris Lietuvoje dar turi perspektyvos. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, žvelgdamas į temą daugiau iš lietuviško taško, iškėlė du dalykus. Viena, jis prisiminė, kiek draugų Lietuva turėjo 1990–1992 metais ir paskutiniais 15 metų. Jis jiems dėkojo už paramą Lietuvai. Antra, jis nušvietė ne tiek diplomatų ir politikų pastangas, bet neformalias valstybines ir privačias iniciatyvas kultūros ir švietimo srityse, ypač jaunimo bendradarbiavimo projektus. Jis rado jų nemažai. Paminėtinas, pvz., yra Lietuvos ir Vokietijos forumo įsteigimas. Pasinaudodamas proga, forumo pirmininkas dr. J. Tauberis plačiau pristatė šios organizacijos tikslus. Forumas yra šių metų pradžioje įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri siekia sutelkti kuo daugiau abiejų kraštų įtakingų ūkio, politikos, mokslo, švietimo ir kultūros sričių asmenų, kad būtų suintensyvinti santykiai tarp Vokietijos ir Lietuvos. Paskutinė paskaitinės programos dalis buvo diskusijos apie Vokietijos ir Lietuvos santykių ateities perspektyvas. Pasisakė Vokietijos ambasadorius Vilniuje Volkeris Heinsbergis ir LR ambasadorius Berlyne Evaldas Ignatavičius. Pokalbį moderavo Vokietijos ir Lietuvos forumo pirmininkas dr. Joachimas Tauberis. Ambasadorius E. Ignatavičius nurodė, kad reikėtų daugiau kalbėti apie abiejų šalių santykius, nes per paskutinius 15 metų viena kitai neturėjo per daug laiko. Vokietija buvo užsiėmusi abiejų savo dalių suvienijimu, o Lietuva skyrė didžiausią dėmesį savo pastangoms įstoti į Europos Sąjungą bei NATO. Todėl gerai viena antrą pažinti ir nebuvo laiko. Jis citavo apklausos duomenis, pagal kuriuos tik 20 % vokiečių Lietuvą vertina pozityviai. Tai mažiausias nuošimtis iš visų apklausoje dalyvavusių kraštų. Bet ir lietuviai keliauja pirmiausia į Egiptą, Turkiją, Graikiją. Vokietija niekada nebuvo tarp pirmaujančių kelionių tikslų. Jis nurodė tiek visuotines, tiek regionines sritis, kuriose vystosi ir ateityje vystysis bendradarbiavimas. Ne paskutinėje vietoje svarbų vaidmenį atliks ir šiuo metu Vokietijoje gyvenantys lietuviai, kuriems tenka funkcija būti tiltu tarp abiejų šalių kultūrų. Vokietijos ambasadorius V. Heinsbergis sakėsi esąs optimistas dėl abiejų šalių ateities santykių. Šiuo metu apie 100 000 vokiečių kasmet aplanko Lietuvą. Jo nuomone, nors ir labai svarbūs yra vyriausybiniai santykiai, tačiau svarbiau yra kontaktai tarp parlamentarų, atskirų Vokietijos kraštų, regionų, miestų, mokyklų ir žmonių. Vokietijos susidomėjimas Lietuva didėja, manė ambasadorius. Tiek po šių pasisakymų, tiek po kitų paskaitų suvažiavimo dalyviai galėjo kelti klausimus, diskutuoti ir pagilinti pranešėjų mintis. Buvo aptariami ir baltiečiams problematiškas naujasis Vokietijos bičiuliavimasis su Sovietų Sąjunga, Karaliaučiaus krašto klausimas, vokiečių kalbos Lietuvoje mokymo ir vartojimo mažėjimas ir kt. Nors santykiuose buvo rasta nemažai trūkumų, buvo registruota ir daug gražių teigiamų rezultatų bei išryškėjo besivystančių naujų iniciatyvų, kurios žada ateityje duoti gražių vaisių. Tradicinį šeštadienio koncertą, kuris buvo rengtas kartu su Lampertheimo „cultur communal“ atliko prof. Vytautas Landsbergis. Savo programoje jis grojo M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui: Druskininkų ir kitus preliudus, aštuonias mazurkas ir Čiurlionio harmonizuotas liaudies dainas. Koncertą V. Landsbergis baigė preliudu, kurį skyrė keletą valandų prieš koncertą Maskvoje nužudytai kritiškai žurnalistei Anai Politkovskajai. Šeštadienio vakarą užbaigė LR ambasadoriaus Evaldo Ignatavičiaus priėmimas. Suvažiavimo metu veikė Vinco ir Onos Bartusevičių parengta paroda „Iš priklausomybės į nepriklausomybę“, kuri paveiksluose rodė politinių santykių raidą pradedant Lietuvos pasiuntinybės Berlyne uždarymu 1940 m. rugpjūčio 14 d. iki diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Vokietijos atkūrimo 1991 m. rugpjūčio 28 d. bei tolesnę Lietuvos ambasadų Vokietijoje veiklą. Sekmadienį suvažiavimo dalyviai dalyvavo lietuvių ir vokiečių meno galerijos „Meilė“ Hüttenfelde atidaryme. Galerijos iniciatorė ir savininkė Meilė Veršelienė subūrė dar penkis kitus Hüttenfelde gyvenančius menininkus, kurių darbai buvo rodomi: Jūratę Batūraitę-Lemkienę, Mariją Dambriūnaitę-Šmitienę, Izoldą Zacharias, Alexandrą Breithauptą ir dr. Willių Hanfą. Galerijos tikslas – suteikti patalpas vietiniams ir Lietuvos menininkams eksponuoti savo kūrinius. Galeriją atidarė Lampertheimo miesto meras Erichas Maieris, o menininkus pristatė Hüttenfeldo seniūnas Walteris Schmittas. Prof. Vytautas Landsbergis pasakė sveikinimo kalbą. Suvažiavimas, koncertas ir galerijos atidarymas buvo plačiai aprašytas vietinėje vokiečių spaudoje. **************************** Südhessen Morgen, 09. Oktober 2006 Ein vielseitiger Mensch verzaubert am KlavierLitauens Ex-Staatspräsident Landsbergis stellt das Werk des Komponisten Čiurlionis vorVon unserem Mitarbeiter Thomas Braun Hüttenfeld. Zu einem Klavierabend der besonderen Art lud das Litauische Kulturinstitut im Rahmen seiner Jahrestagung 2006 ein. Der ehemalige litauische Staatspräsident und amtierendes Mitglied des Europarates Prof. Vytautas Landsbergis stellte die Klavierwerke des Komponisten Mikalojus Konstantinas Ciurlionis vor. Politiker, Musikwissenschaftler und Pianist: Vytautas Landsbergis ist ein Mensch mit vielen Interessen und Fähigkeiten – genau wie der Komponist, dessen Werke er interpretierte. Landsbergis gab einen Überblick über die zahlreichen Klavierwerke von Mikalojus Konstantinas Ciurlionis, der ebenso vielschichtig war, wie sein heutiger Interpret: Maler, Philosoph und Komponist. In seinem Schaffen zeigte sich Ciurlionis höchst aktiv, wenn man bedenkt, dass sein Gesamtoeuvre fast vierhundert Musikstücke beträgt, obwohl der Künstler mit 35 Jahren einer Lungenentzündung erlag. Auf den ersten Blick erinnert der Stil und die Titelwahl Ciurlionis seinem polnischen Vorgänger Frédéric Chopin. Präludien und Mazurken, die im romantischen Stil vertont sind, herrschen im Werkverzeichnis vor. Bei näherem Hinhören findet man in den Stücken aber eine ganz eigene Handschrift: mal hell strahlende harmonische Melodien, dann dunkle glockenartige Bässe in Oktavparallelen und schließlich dissonante Passagen. In Kombination sind diese Merkmale eher selten verarbeitet. An Virtuosität stehen die Stücke den Chopinwerken nach, doch bieten Ciurlionis Werke weit mehr Möglichkeiten an musikalischen Ausdruck. Diese Ausdrucksmöglichkeiten schöpft Landsbergis in seiner Spielweise nahezu aus. Die klare Hervorhebung der Melodielinien auch in den vielen polyphonen Passagen und eine perfekte Abphrasierung der Liedabschnitte verschaffen den Zuhörern sofort Zugang zu Ciurlionis Musik. Die dynamischen Unterschiede zeigt er deutlich, aber nicht extrem. So hat Landsbergis, wie jeder Pianist, auch seine eigene Handschrift. Dem Schlussklang lauscht er selbst, die Finger schon von der Tastatur entfernt und die Töne durch das Pedal gehalten, aufmerksam nach. In etwas anderer Manier setzte sich der zweite Programmteil zusammen. Landsbergis wechselte hier Volksliedvertonung und Präludium ab. In eigenständigen Kompositionen verarbeitete Ciurlionis alte bekannte litauische Volkslieder. Die Melodien werden, rhythmisch unverändert, in einem neuen tonalen Gefüge verarbeitet. In Ergänzung dazu, leitete jeweils ein Präludium über. Diese Überleitungen hatten zwar nichts mit den Volksliedvertonungen zu tun, doch hielt durch die passende Auswahl Landsbergis die Stimmung des vorigen Liedes noch etwas vor. Eine besondere Zugabe gab Landsbergis den begeisterten Zuhörern zum Abschluss: Ein düster wirkendes Präludium, das voller Trauermarschmotive steckte, wurde zum Tribut. Landsbergis widmete dieses Stück der wenige Stunden vor dem Konzert ermordeten Journalistin Anna Politkowskaja. Wie Landsbergis setzte sie sich gegen die Besatzungspolitik Russland ein.
|
|
Eine Arbeit, die gemacht werden muss Litauisches Kulturinstitut Hüttenfeld begeht 25. wissenschaftliche Tagung im Schloss Rennhof HÜTTENFELD Das in Hüttenfeld beheimatete Litauische Kulturinstitut (LKI) hat am Wochenende mit seiner 25. wissenschaftlichen Tagung sein silbernes Jubiläum gefeiert. Aus diesem Anlass waren prominente Gäste gekommen. Der Regierungspräsident Gerold Dieke aus Darmstadt war genauso anwesend wie der Botschafter der Republik Litauen in Berlin, Evaldas Ignatavičius.
Von
Als Nächster trat Regierungspräsident Gerold Dieke ans Rednerpult. Er freue sich sehr, dass im südlichen Teil seines Wirkungskreises nicht nur das Litauische Gymnasium bestehe, sondern auch das Litauische Kulturinstitut hier sein Domizil gewählt habe. „In Anerkennung der besonderen Leistungen und Verdienste im Litauischen Kulturinstitut in Lampertheim-Hüttenfeld und um die Völkerverständigung im vereinten Europa" verlieh Dieke den Ehrenpreis Rhein-Main/Südhessen, eine große Medaille aus massivem Silber mit hessischem Wappen, nebst Urkunde an die Mitarbeiter des LKI Bartusevičius und Hermann. Bartusevičius bedankte sich auch im Namen von Arthur Hermann bei Dieke. Es sei schön, dass ehrenamtliche Arbeit gewürdigt werde. Diese Arbeit werde nicht deshalb geleistet, weil sie immer Spaß macht, sondern weil sie gemacht werden muss. Deshalb müsse er auch vielen anderen danken, insbesondere aber den Familienmitgliedern. Nächster Gratulant war Antanas Petrauskas. Er übermittelte auch die Glückwünsche des litauischen Regierungschefs, Ministerpräsident Algirdas Brazauskas, und übergab als Geschenk der Republik Litauen an das LKI eine Reproduktion des Gemäldes „Krönung von König Mindaugas" des berühmten litauischen Malers Jonas Varnas. Schließlich verlas A. Šventickas die Grußadresse des Bürgermeisters der litauischen Hauptstadt Vilnius, Arturas Zuoka, und übergab als Geschenk einen Bildband. Abschließend gab Vincas Bartusevičius einen kurzen Überblick über die Arbeit des LKI In den 25 Jahren hat sich das Institut hauptsächlich auf sechs Arbeitsfeldern betätigt: den Aufbau eines Archivs über das Leben der Litauer in Deutschland, die Einrichtung und die EDV-technische Erfassung einer Fachbibliothek, die Durchführung der jährlichen wissenschaftlichen Tagungen, die Herausgabe der „Jahrestagungen des LKI“ und die Mitherausgabe der „Annaberger Litauischen Annalen", die Durchführung von Konzerten während der Jahrestagungen und das Erbringen bestimmter Dienstleistungen. Nach dieser Eröffnung fand noch am Freitagabend das erste Referat statt. Klaus Fuchs aus Heidelberg sprach über das Thema „Litauen und die Außenpolitik der europäischen Mächte 1933 bis 1939". Am Samstag Vormittag referierte der hessische Landtagsabgeordnete Hartmut Holzapfel aus Frankfurt am Main über „Hessen und Litauen – Bilanz und Perspektiven einer Partnerschaft" und der Europaabgeordnete Michael Gahler aus Hattersheim, der im Februar letzten Jahres in Hüttenfeld mit dem Kommandeurskreuz des Verdienstordens der Republik Litauen, ausgezeichnet wurde, über „Litauens Perspektiven in der Europäischen Union aus europäischer Sicht". Am Nachmittag fanden zwei weitere Vorträge statt. Der litauische Europaabgeordnete Justas Paleckis sprach über „Litauens Perspektiven in der Europäischen Union aus litauischer Sicht" und schließlich stand das Gesamtthema dieser wissenschaftlichen Tagung „Litauen in Europa – Europa in Litauen" auf der Tagesordnung. Referent war der Botschafter der Republik Litauen in Berlin, Evaldas Ignatavičius. Am Abend stand im Saal des Schlosses Rennhof ein Konzert der Mezzosopranistin Linda Sommerhage begleitet von Rūta Rudvalytė, beide aus Frankfurt am Main, auf dem Programm. Sommerhage sang Lieder von Robert Schumann, Clara Schumann, Camille Saint-Saens, Georges Bizet und Robert Stolz. Vor dem Konzert ehrte der Generaldirektor für nationale Minderheiten und Auslandslitauer A. Petrauskas sieben Gründungsmitglieder des LKI mit einer Verdienstmedaille und einer Urkunde: Dr. Vincas Bartusevičius, Dr. Kajetonas J. Čeginskas, Arthur Hermann, Dr. Willy Lehnert, Dr. Jonas Norkaitis, Petras Odinis und Andreas Schmidt. Der Abend klang mit einem feierlichen Empfang in den Konferenzräumen des Schlosses aus. Mit der jährlichen Mitgliederversammlung und einem Auswertungs- und Abschlussgespräch endete die wissenschaftliche Tagung. Lampertheimer Zeitung vom 24.10.2005
Jahrestagung 2004 des LKI * LKI 2004 m. suvažiavimas
Über Litauen und Europa - Diskussion in Hüttenfeld
Jahrestagung 2003 des LKI * LKI 2003 m. suvažiavimas
|
|
LAMPERTHEIMER ZEITUNG Montag, 29. September 2003 |
|
|
|
|
|
23. Jahrestagung des Litauischen Kulturinstituts in Hüttenfeld
HÜTTENFELD
-
Litauen gehört zu den zehn
Ländern, die bald Mitglied der Europäischen Union sein werden.
Dieses Ereignis nahm das Litauische Kulturinstitut (LKI) zum Anlass, sich in
seiner 23.
wissenschaftlichen Jahrestagung der litauischen Geschichte zu widmen. |
Septyni
paskaitininkai (keturi iš Vokietijos prof. dr. Manfredas Kleinas, prof. dr.
Mathias Nien
dėją
konferencijai davė šiuo metu svarstomas Lietuvos kultūros paveldo klausimas,
o vykstantys renginiai padiktavo šios konferencijos specifiką.
Organizatoriai siekė sudaryti galimybę Lietuvos kultūros paveldo
specialistams susitikti su galimais partneriais Vokietijoje, inicijuoti
naujas partnerystes ir stiprinti jau esančius bendradarbiavimo ryšius.
Konferencija Lietuvos ambasadoje Berlyne pradeda
