Š. m. spalio 3–5 d. Hüttenfelde vyko Lietuvių kultūros instituto (LKI) 28-asis suvažiavimas ir mokslinė konferencija. Instituto narius, kviestinius svečius bei visus besidominčiuosius šiais metais į Rennhofo pilį sukvietė jubiliejinė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tema: „Nuo ‚Ober Ost’ iki Lietuvos Respublikos: 1918-ųjų Vasario 16-oji iš istorinės perspektyvos“.

Tradicinį vokiečių kalba vykstantį LKI renginį penktadienio vakarą Rennhofo pilies salėje sveikinimo kalbomis pradėjo instituto vedėjas dr. Vincas Bartusevičius, Vokietijos ir Lietuvos forumo valdybos pirmininkas dr. Joachimas Tauberis, LR ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius bei Lietuvos vokiečių bendrijos pirmininkas Hardy Mettas. Suvažiavime taip pat dalyvavo ambasados Bonnos skyriaus vedėja, ministrė-patarėja Valentina Zeitler, ambasados pirmasis sekretorius Vytautas Gudavičius, Klaipėdos miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė, LR garbės konsulai Hans-Friedrich Saure (Hamburgas) ir Achim Naumannas (Frankfurtas), Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Uwe Jurgsties ir kt.

Paskaitų metu

Prieš suvažiavimą sunegalavus pranešėjui kunigaikščiui Inigo von Urachui, kuris ketino pristatyti savo senelio Baden-Württembergo žemės hercogo Wilhelmo von Uracho biografijos bruožus ir pastarojo išrinkimo Lietuvos karaliumi Mindaugu II 1918-ais metais aplinkybes, pirmąjį pranešimą skaitė J. Tauberis. Jis kalbėjo apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybes ir priežastis, kodėl didlietuviams nepavyko Klaipėdos krašto gyventojų integruoti į Lietuvos visuomenę. Priežasčių jis matė skirtingoje ūkinėje, konfesinėje, kultūrinėje ir mentaliteto srityse.

Antrąją suvažiavimo dieną pradėjo Erfurto universiteto Maxo Weberio kolegijos doktorantas Christianas Westerhoffas, pristatęs pranešimą „Priverstiniai darbai Pirmajame pasauliniame kare: ‚Ober Ost‘ vadovybės laikotarpis“. Kadangi Vokietijoje labai trūko darbo jėgos ir žaliavų, karinė valdžia užimtuose kraštuose nuo pat pradžios įvedė prievartinę darbo tarnybą savo karo tikslams realizuoti. Pradžioje darbininkai vakare buvo paleidžiami į savo namus, vėliau jie buvo sutelkiami stovyklose. Jose sąlygos buvo itin blogos, mirtingumas didelis. Turimi duomenys neleidžia tiksliai nustatyti priverčiamojo darbo apimties Lietuvoje. Didžiajai daliai klausytojų faktas apie Lietuvos visuomenės išnaudojimą Pirmojo pasaulinio karo metais buvo naujas.

Su Vasario 16-osios akto paskelbimo istoriniu kontekstu klausytojus supažindino Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas dr. Česlovas Laurinavičius. Jis savo svarstymuose nurodė, kad šiandien Vasario 16-osios idealui yra iškilusi tam tikra grėsmė, kuri kyla iš pačių lietuvių, dar visai neseniai pačių ištikimiausių to idealo gerbėjų. Pranešėjas kartu teigė, jog vis dėlto nueitas beveik šimto metų kelias nebuvo atsitiktinis ir beprasmis, o tai buvo lietuvių tautos sąmoningai nueitas kelias, jos identiteto brandos kelias. Jo teiginį, jog dabartinėje Lietuvoje pasireiškiančios Vasario 16-osios atsisakymo tendencijos veda į pavojingus geopolitinius žaidimus ir į negarbingą žaidimą su lietuvišku identitetu, lydėjo itin gyva diskusija.

Po pietų pertraukos Kielio universiteto docentas dr. Andreas Fülberthas padarė pranešimą apie Kauno, kaip laikinosios Lietuvos sostinės, funkciją iki 1939 m. Gausia vaizdine medžiaga iliustruodamas pranešėjas aptarė Kauno miesto plėtros raidą, kuri turėjo atsižvelgti į tai, kad ji nebūtų interpretuojama kaip atsisakymas sostinės Vilniaus. Rasti sprendimai dažnai buvo greitesni negu kitų Baltijos kraštų sostinėse, kadangi Kaunui, kaip laikinajai sostinei, buvo keliami mažesni (ir pigesni) reikalavimai.

Dalykinę antrosios suvažiavimo dienos dalį Joachimas Tauberis užbaigė pranešimu apie pagrindinius Lietuvos užsienio politikos bruožus 1920–1939 metais. Pranešėjas išryškino didžiųjų Lietuvos kaimyninių valstybių interesus, dėl kurių lietuviams pavyko realizuoti tik vieną savo svarbiųjų siekių – prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Kitas siekis – Vilnius tuo tarpu liko Lenkijos sudėtyje.

Sekmadienio rytą suvažiavimo dalyviai klausėsi Giesseno universiteto profesoriaus Hans-Jürgeno Bömelburgo pranešimo apie lietuvių ir lenkų santykius kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jis ypač kreipė dėmesį į gana painią viso regiono tautinę sudėtį ir ten susidarančius interesų klodus. Didelio dalyvių susidomėjimo susilaukė profesoriaus demonstruojamos šiuos santykius iliustruojančios to meto karikatūros.

„Vasario 16-osios aktas nebuvo vienareikšmis“, – pristatydamas suvažiavimo išvadas teigė J. Tauberis. Anot jo, tai, pirma, buvo lietuvių antivokiškos veiklos išraiška, o antra – tai bendradarbiavimo su vokiečiais rezultatas. Pritardamas Č. Laurinavičiaus išsakytai minčiai, kad „Vasario 16-osios kelias nebuvo tiesus, bet jis buvo teisingas“, Tauberis kalbėjo ir apie Vasario 16-osios mitą, po 1945-ųjų padėjusį išeivijoje gyvenantiems lietuviams išsaugoti lietuvybę ir telkti pastangas atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Šeštadienio vakare dalyviai rinkosi į pilies salę, kur jų laukė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto vokalinio instrumentinio trio parengta koncerto programa. Skambėjo soprano Valentinos Vadoklienės atliekamos melodijos. Fortepijonu lydėjo Irena Pečiūrienė, o Vytautas Tetenskas grojo birbyne. Koncertas buvo palydėtas audringais publikos plojimais.

.

Nuotraukoje ambasadorius E. Ignatavičius (k), LKI vedėjas V. Bartusevičius (v) ir J. Tauberis (d) su koncerto atlikėjais iš Klaipėdos

Pasibaigus koncertui, suvažiavimo dalyvius į bendrą pobūvį kvietė ambasadorius Evaldas Ignatavičius. Akordeonu ir dainomis linksmino Vanda Mosuraitienė.

Suvažiavimo rengėjai džiaugėsi šiųmečio renginio dalyvių gausa ir aktyvumu dalyvaujant diskusijose, o pastarieji įdomiais pranešimais ir organizatorių svetingumu. Ypatingo svečių dėmesio susilaukė suvažiavimo metu Rennhofo pilies fojė atidaryta nuotraukų paroda, kuri pristatė šią vasarą vykusios Vokietijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos ambasados Vokietijoje bei Klaipėdos savivaldybės organizuotos kelionės olandų burlaiviu „Flying Dutchman“ iš Kielio į Klaipėdą įspūdžius. Parodą atidarė jos organizatoriai VLB valdybos narė Dalia Henke ir ELKC direktorius Rimas Čuplinskas.

Suvažiavimo dalyviai džiaugėsi ne tik šauniomis fotografijomis, bet ir kartu su paroda Hüttenfelde veikiančio Europos lietuvių kultūros centro pastangomis įkurta galerija, kuri ir ateityje pilies lankytojus kvies maloniai pasivaikščioti.

1981 m. Vokietijoje įsteigtas visuomeniniais pagrindais veikiantis Lietuvių kultūros institutas šį suvažiavimą organizavo glaudžiai bendradarbiaudamas su Vokietijos–Lietuvos forumu, LR ambasada Vokietijoje, Vokietijos lietuvių bendruomene bei Europos lietuvių kultūros centru. Kaip ir kiekvienais metais, ir šio suvažiavimo darbus planuojama išleisti atskiru leidiniu.

Sekmadienio popietę LKI nariai susirinko į savo posėdį aptarti einamųjų reikalų ir tolesnės veiklos, ypač renginių kitų, jubiliejinių, metų proga. Perrinkta ir instituto valdyba: pirmininkas dr. Vincas Bartusevičius, vicepirmininkas dr. Vilius Lėnertas, sekretorius Artūras Hermannas ir kontrolierius Petras S. Odinis.

Suvažiavimo metu ypač talkino:

Ona Šiugždinienė, Aidas Šiugždinis, Arūnas Damijonaitis, Ronaldas Tesnau, Jūratė Mickevičiūtė, Izolda Zacharias, Rūta Lange ir Irena Timpienė.

(Info

viso 1,268 lank., šiandien 1 lank.

Parašykite komentarą