2013 m. spalio 11-13 d. Lampertheim-Hüttenfelde
„Donelaitis ir jo epocha”
LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA: 2013 METŲ KRONIKA
Apie Donelaitį – trijų šalių mokslininkai
Pranešimai apie Kristijoną Donelaitį buvo skaityti ir diskutuota Vokietijos Lietuvių kultūros instituto (LKI, vok. Litauisches Kulturinstitut) metiniame moksliniame suvažiavime, įvykusiame 2013 m. spalio 11-13 d. Hesseno federalinės žemės Lampertheimo-Hüttenfeldo miestelyje. Jo tema – „Donelaitis ir jo epocha“ (Der preussisch-litauische Dichter Donelaitis / Donalitius und seine Zeit). Mokslinį suvažiavimą rėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje, Vokietijos lietuvių bendruomenė, Hesseno federalinės žemės politinio švietimo centras ir JAV Lietuvių fondas (Lithuanian Foundation, Inc.).
Renginio organizatorius – Lietuvių kultūros institutas yra 1981 metais įkurta išeivių įstaiga, vykdanti abiejų tautų (lietuvių ir vokiečių) bendradarbiavimo centro funkcijas. Jo pagrindiniai tikslai ir veikla savo aktualumo nepraranda ir dabar, nes išeivių iš Lietuvos Respublikos skaičius jau perkopė daugiau kaip 40 000. Išeivijos lietuvių kultūros ir mokslo jėgų telkimo, kūrybos skatinimo ir bendradarbiavimo su vokiečių kultūros, mokslo ir politikos veikėjais ir organizacijomis svarba ateityje tik didės. LKI savo užduotį vykdo kaip Vokietijos lietuvių bendruomenės struktūrinis padalinys. Jis turi nuolatinę būstinę Vasario 16-osios gimnazijos rūmuose. LKI yra įkūręs archyvą, biblioteką, kaupia muziejinį paveldą. Bibliotekos, turinčios daugiau kaip 15 000 leidinių, elektroninis katalogas yra susietas su Vokietijos bibliotekų elektroniniu katalogu, todėl jos fondai yra pasiekiami viso pasaulio vartotojams. LKI organizuoja įvairius, ne tik mokslo renginius, leidžia mokslo, kultūros ir švietimo leidinius.
Konferencija, tradiciškai vadinama metiniu moksliniu suvažiavimu (Jahrestagung 2013), buvo skirta lietuvių literatūros klasiko Donelaičio 300-osioms metinėms. Tai pirmas toks renginys užsienyje. Jis atliepia Donelaičio sukakties įtraukimui į UNESCO įžymių pasaulio datų kalendorių ir Lietuvos Respublikos vykdomam Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2013-2014 metų priemonių planui.
Konferencijoje dalyvavo Donelaičio epochos Prūsijos kultūros tradiciją palaikančių ir paveldą įprasminančių valstybių – Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos – mokslininkai. Jie analizavo Donelaičio fenomeną jo gyvenamojo meto literatūroje, „Metų“ ir kitų raštų publikavimo tradicijos formavimąsi, kūrybos recepciją XVIII ir XIX amžiaus lietuvių raštijoje, veiklą teologinėje, religinėje ir bažnytinėje srityje, XVIII amžiaus Gumbinės rūmų vaidmenį ūkio ir socialinėse struktūrose, siejant su parapijos ir jos klebono interesais ir kitus klausimus. Šios informacijos autorius konferencijoje perskaitė pranešimą „Pirmieji Kristijono Donelaičio „Metų“ leidimai Prūsijoje (iki Pirmojo pasaulinio karo)“. Kiekvienam pranešėjui buvo skirta pusantros valandos laiko pranešimui skaityti ir diskusijai, darbas vyko vokiečių kalba. Dalyvavo daugiau kaip 50 iš įvairių Vokietijos vietų ir iš Lietuvos atvykusių klausytojų. Jų suinteresuotumas, pasirengimas diskusijoms ir aktyvumas buvo pavyzdinis. Konferencijos metu veikė Donelaičiui skirta literatūros paroda, parengta iš LKI bibliotekos fondo leidinių, informaciją skleidė LKI skaitmeninė svetainė ir tradicinės formos programos leidinys.
Naudojantis proga, buvo kreiptasi į renginio dalyvius teikti informaciją apie Donelaičio raštų 1869 metų publikacijos rengėją Karaliaučiaus universiteto profesorių baltistą Georgą Heinrichą Ferdinandą Nesselmanną (1811–1881). Ypač svarbi užduotis yra jo ikonografinės medžiagos paieška. Jos iš viso nežinoma. Nesselmanno nuotraukos, atvaizdai dailės kūriniuose tampa labai aktualūs ir reikalingi Lietuvos tyrėjams, Lietuvos mokslo institucijoms ir bibliotekoms, rengiančioms 2014 metais paskelbti „Metų“ autoriui skirtus sukaktuvinius leidinius ir parodas. Šiam reikalui gautas Marburgo universiteto profesoriaus Ulricho Schoenborno palaikymas paiešką atlikti bendromis pastangomis Vokiečių literatūros archyve Marbache (Deutsches Literaturarchiv Marbach) ir kitose Vokietijos paveldo saugyklose. Renginyje užmegzti ryšiai ir gautas kai kurių mokslininkų sutikimas dalyvauti 2014 metais Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra“.
Straipsnio autorius taip pat susipažino su LKI biblioteka ir archyvu, konsultavosi su paveldo padalinio vadovu profesionaliu bibliotekininkystės ir informacijos specialistu Arthuru Hermannu. Remiantis jo patirtimi ir teikiama prieiga prie duomenų bazių, buvo atlikta Donelaičio „Metų“ senųjų leidinių egzempliorių paieška Vokietijos, kitų Europos ir Amerikos šalių paveldo saugyklų elektroniniuose kataloguose. Tokie duomenys autoriui reikalingi skaityto pranešimo pagrindu rengiant mokslinį straipsnį. Visų konferencijos dalyvių parengti tiriamieji darbai bus skelbiami atskiru leidiniu, kuris praturtins ir plėtos donelaitikos tyrimų temą tarptautinėje erdvėje.
Naudodamasis bendravimo galimybe, pranešimo autorius būsimų Donelaičio metų programos tema diskutavo su LKI vadovu dr. Vincu Bartusevičiumi, Lietuvos ambasados Vokietijoje ministru patarėju Ramūnu Misiuliu, Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininku Antanu Šiugždiniu, užsienio šalių mokslininkais. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavedimu, LKI ir Vasario 16-osios gimnazijos bibliotekoms perdavė neseniai šio instituto knyga ir kompaktine plokštele išleistus naujoviškai parengtų Donelaičio „Metų“ (2013) kelis egzempliorius. Užmegzti moksliniai ir asmeniniai ryšiai leis sėkmingiau plėtoti lituanistikos mokslo duomenų sklaidą ir aktualizuoti donelaitikos temą tarptautiniu mastu.
Prof. Domas Kaunas
